Spaniels, big ears and snowballs

SUMMARY in English:

𝓢𝓹𝓪𝓷𝓲𝓮𝓵𝓼, 𝔀𝓱𝓪𝓽 𝓴𝓲𝓷𝓭 𝓸𝓯 𝓭𝓸𝓰𝓼 𝓪𝓻𝓮 𝓽𝓱𝓮𝔂? 

There are many spaniel breeds, the most popular in Lithuania – English Cocker Spaniels, American Cocker Spaniels and Springer Spaniels. English Cocker Spaniels are hunting dogs with a strong hunting instinct and a great sense of smell. Which can lead to great results, so they often work in the services looking for drugs, explosives, or even missing people. Due to its compact size, it is perfect for searching for hidden drugs, smuggled goods in cars, cramped rooms. Rokoko is in training to search lost people by footprints. It is necessary to work with him outdoors from an early age and strengthen the connection with the owner. On the whole, Spaniels are very cute, affectionate dogs, love everyone in the family equally, although they choose one owner. They have quite strong opinion and know how to manipulate their owners perfectly. Their activity is average, if you spend enough time outdoors, they will sleep all day at home. The only difficulty with the breed is the care of the coat, which is really difficult, especially this winter. 

𝓢𝓹𝓪𝓷𝓲𝓮𝓵𝓼 𝓪𝓷𝓭 𝓽𝓱𝓮𝓲𝓻 𝓵𝓪𝓻𝓰𝓮 𝓮𝓪𝓻𝓼. 𝓦𝓱𝓪𝓽 𝓪𝓻𝓮 𝓽𝓱𝓮 𝓶𝓪𝓲𝓷 𝓹𝓻𝓸𝓫𝓵𝓮𝓶𝓼 𝔀𝓲𝓽𝓱 𝓽𝓱𝓲𝓼 𝓫𝓮𝓪𝓾𝓽𝔂? 

The long ears are not just for beauty - they are designed to more effectively sweep the odors from the ground and carry towards the nose. However, their ears sweep everything that is found on ground: dirt, leaves, and snow in winter. Therefore, not taking proper care of a dogs ears, can cause ear infections, which is a common problem for spaniels. 

𝓓𝓸𝓮𝓼 𝓼𝓱𝓸𝓻𝓽 𝓯𝓾𝓻 𝓬𝓾𝓽 𝓱𝓮𝓵𝓹 𝓢𝓹𝓪𝓷𝓲𝓮𝓵𝓼 𝓲𝓷 𝔀𝓲𝓷𝓽𝓮𝓻 𝓽𝓸 𝓹𝓻𝓸𝓽𝓮𝓬𝓽 𝓯𝓻𝓸𝓶 𝓼𝓷𝓸𝔀𝓫𝓪𝓵𝓵𝓼? 

The coat of the English Cocker Spaniel is smooth, soft, not wavy or curly, nor dense. For standard fur care, spaniels should be plucked, plucking the undercoat, leaving a smooth coat. The dog is then adequately protected from both the cold in winter and overheating in summer. However, not all spaniel owners want to take care of a dog’s fur in this way. Some are clipped in a short sporty haircut. Regardless of whether the spaniel is plucked or sheared, wet snow sticks to its coat forming huge snowballs. True, most long-haired dogs face this problem, especially those with soft, fluffy coats. 

𝓗𝓸𝔀 𝓵𝓸𝓷𝓰 𝓬𝓪𝓷 𝔂𝓸𝓾 𝓫𝓮 𝓸𝓾𝓽𝓼𝓲𝓭𝓮 𝓲𝓷 𝓽𝓱𝓮 𝓼𝓷𝓸𝔀 𝓫𝓮𝓯𝓸𝓻𝓮 𝔂𝓸𝓾 𝓼𝓽𝓪𝓻𝓽 𝓹𝓲𝓬𝓴𝓲𝓷𝓰 𝓾𝓹 𝓼𝓷𝓸𝔀𝓫𝓪𝓵𝓵𝓼 𝓸𝓷 𝔂𝓸𝓾𝓻 𝓬𝓸𝓪𝓽? 

The time is determined by the stickiness of the snow, in wet snow, only 15 minutes is enough and the dog is already dressed in a considerable layer of snow. Inside the snowballs is a heavy layer of ice, which weights extra pounds. If the snow is dry, the snow does not stick to the coat at a higher minus. 

𝓐 𝔀𝓱𝓲𝓵𝓮 𝓫𝓪𝓬𝓴 𝔂𝓸𝓾 𝓬𝓸𝓶𝓶𝓮𝓷𝓽𝓮𝓭 𝓸𝓷 𝓸𝓷𝓮 𝓿𝓲𝓭𝓮𝓸 𝔀𝓱𝓮𝓻𝓮 𝓢𝓹𝓪𝓷𝓲𝓮𝓵 𝓮𝓪𝓻𝓼 𝔀𝓮𝓻𝓮 𝓮𝔁𝓽𝓻𝓮𝓶𝓮𝓵𝔂 𝓪𝓫𝓾𝓷𝓭𝓪𝓷𝓽𝓵𝔂 𝓼𝓾𝓻𝓻𝓸𝓾𝓷𝓭𝓮𝓭 𝓫𝔂 𝓼𝓷𝓸𝔀𝓫𝓪𝓵𝓵𝓼. 𝓑𝓻𝓲𝓮𝓯𝓵𝔂 𝓭𝓲𝓼𝓬𝓾𝓼𝓼 𝔀𝓱𝓪𝓽 𝓼𝓮𝓮𝓶𝓮𝓭 𝔀𝓻𝓸𝓷𝓰 𝓪𝓷𝓭 𝔀𝓱𝓪𝓽 𝓪𝓭𝓿𝓲𝓬𝓮 𝔀𝓸𝓾𝓵𝓭 𝔂𝓸𝓾 𝓰𝓲𝓿𝓮 𝓽𝓸 𝓸𝓽𝓱𝓮𝓻 𝓢𝓹𝓪𝓷𝓲𝓮𝓵 𝓸𝔀𝓷𝓮𝓻𝓼 𝓲𝓷 𝓼𝓾𝓬𝓱 𝓼𝓲𝓽𝓾𝓪𝓽𝓲𝓸𝓷?

In the video, a girl is filming her dog with a huge amount of snowballs on dog’s ears. The saddest thing in that video was the condition of the dog, the body language showed that the dog was unhappy, scared, uncomfortable. Heavy snow pulls down the ears, makes the dog feel uncomfortable, and it is can cause ear infections as well. It is really easy to avoid this – you just need to wear special snoods, which protect the dog’s ears from such a disaster. We use snoods not only in winter but also in autumn in humid weather, because we tend to bring the whole forest treasures home. It is important to allow the dog to “ventilate” the ears, because the ear canal does not breathe under the snood, so better choose natural fabrics. If you want to wear them all year round, choose only linen, cotton or silk snoods in summer. We use snood even at home when feeding our dog. 

𝓗𝓸𝔀 𝓽𝓸 𝓹𝓻𝓸𝓽𝓮𝓬𝓽 𝔂𝓸𝓾𝓻 𝓭𝓸𝓰 𝓯𝓻𝓸𝓶 𝓼𝓷𝓸𝔀𝓫𝓪𝓵𝓵𝓼? 𝓗𝓸𝔀 𝓽𝓸 𝓻𝓮𝓶𝓸𝓿𝓮 𝓽𝓱𝓮𝓶? Snowballs stick not only to ears, but on the whole body. It is easy to protect by putting on overall. If you do not have one try to shake off the snowballs from time to time when you are outside. The easiest way to remove snowballs: lukewarm water, not hot, blow with a hair dryer, not hot again, comb with a comb but carefully, let it melt. 

SNOODS: https://bestdograincoats.com/en/product/movos/ 

SANTRAUKA Lietuviškai

1. Spanielis, trumpai kas tai per veislė? Kas įdomesnio apie juos?

Visų pirma noriu pabrėžti, kad nors Rokoko ir nėra grynaveislis Anglų kokerspanielis, tačiau jo charakteris atitinka 99% veislės standarto, vienintelis išskirtinumas Rokoko nevizgina uodegos visą laiką, kas ypač būdinga spanieliams. Spanielių veislių yra labai daug, populiariausios Lietuvoje – anglų kokerspanieliai, amerikiečių kokerspanieliais ir springerspanieliai. Taip pat pažįstame keletą rusų spanielių, tačiau jie nebėra veisiami Lietuvoje.Anglų Kokerspanieliai – medžiokliniai šunys, turintys stiprų medžioklės instinktą ir puikią uoslę. Kurią lavinant galima pasiekti puikių rezultatų, todėl dažnai jie dirba tarnybose, ieškodami narkotikų, sprogmenų ar net dingusių žmonių. Dėl savo kompaktinio dydžio puikiai tinka ieškoti paslėptų narkotikų, kontrabandinių prekių automobiliuose, ankštose patalpose. Mano vyras su Rokoko užsiima mantrailingu – dingusių žmonių paieška pagal pėdsakus. Būtent dėl šios savybės su spanieliais lauke nuo mažens reikia dirbti ir stiprinti ryšį su šeimininku, mokinti komandos “pas mane”, tai padarius jokių problemų ateityje nekils, o nosis bus naudojama efektingai. Spanieliai labai mieli, prieraišūs šunys, myli visus šeimos narius vienodai, nors šeimininką pasirenka vieną, tačiau turi savo nuomonę ir moka puikiai manipuliuoti šeimininkais.Jų aktyvumas vidutinis, jei iškrausite lauke, namie daugiausiai laiko miegos.Vienintelis veislės sunkumas – kailio priežiūra, kuri išties sudėtinga, o ypač šią žiemą.

2. Spanieliai ir jų didelės ausys. Kokios pagrindinės problemos iškyla dėl šio grožio: šlavimas visko nuo žemės, uždegimai, vėjas perpučia, sniego kamuoliai, užsimina pats, įmerkia į vandenį, … Ką Rokoko norėtų pakeisti jei galėtų, ar yra kas jį labai erzina šiuo klausimu?

Anglų Kokerspanielių ilgos ausys nėra tik dėl grožio – jos skirtos efektyviau sušluoti ant žemės esantį kvapo pėdsaką ir jį nunešti link nosies. Tačiau ausys sušluoja ne tik kvapą, bet ir viską, kas yra ant žemės: purvą, kelio dulkes, spyglius, lapus, o dabar žiemą ir šlapią sniegą, kuris prilimpa prie ausų. Todėl tinkamai nepasirūpinus šuniuko ausytėmis galimi ausų uždegimai, kas yra dažna spanielių ir kitų nulėpausių problema. 

3. Spanielių plauko struktūra labai skiriasi nuo mano šunių, bet matau nuo sniego rinkimo tai jų neapsaugo, gal net labiau tinkama plauko struktūra sniego kibimui? Ar dėl to žiemai spanielius kerpa trumpiau? Jie juk tradiciškai ilgaplaukiai, taip?

Anglų kokerspanielių kailis lygus, švelnus, nebanguotas ir negarbanotas, ne ypač tankus. Kalbant apie standartinę kailio priežiūrą, spanieliai turi būti pešami, išpešant povilnę, paliekant lygų kailį. Tuomet šuo yra tinkamai apsaugomas tiek žiemą nuo šalčio, tiek vasarą nuo perkaitimo.Tačiau ne visi spanielių šeimininkai nori taip prižiūrėti šuns kailį. Tie kurie nenori šukuoti šuns kas dieną, jo pešti, jį kerpa sportiniu kirpimu. Rokoko taip pat kerpamas sportiškai. Nepriklausomai ar spanielis pešamas, ar kerpamas, žiemą prie jo kailio prilimpa drėgnas sniegas suformuodamas didžiulias sniego gniūžtes. Tiesa, su šia problema susiduria didžioji dalis ilgaplaukių, ypač tie kurių kailis minkštas, tarsi pūkinis. 

4. Kiek galit pabūt lauke sniege, kol pradeda rinktis nepatogiai daug sniego kunkolų ant kailio?

Laiką, lemia sniego lipnumas, esant drėgnam sniegui, užtenka vos 15 minučių ir šuo jau pasipuošęs nemenku sniego sluoksniu. Sniego gniūžčių viduje slepiasi ledo sluoksnis, kuris prilimpa prie kailio, todėl tokios sniego gniūžtės ne tik kad paprastai nenuimsit, bet jos ir yra sunkios. Jei sniegas sausas, esant didesniam minusui sniegas prie kailio nelimpa. 

5. Savo paskyroj vakar pakomentavote vieną video iš Facebooko Spanielių augintojų, kur Spanielio ausys buvo itin gausiai apkibusios sniego konkolais. Trumpai aptarkit kas sukėlė Jums liūdesį ir ką parekomenduotumėt patartumėt dėl šios situacijos kitiems Spanielių augintojams?

(Video, apie kurį kalbam pamatysit įraše 13:40)

Minėtame video mergina filmuoja savo šunį su didžiuliu sniego kiekiu ant ausų. Liūdniausia tame video buvo šuns būsena, iš kūno kalbos matėsi, kad šuo nelaimingas, išsigandęs, jam nepatogu. Kitas aspektas – sniegas ant ausų. Dėl didelio kiekio sniegas daug sveria, tempia žemyn ausis, šuniui darosi nepatogu, taip pat jis yra šaltas, dėl ko gali grėsti šuns peršalimo, ausų uždegimo problemos. To išvengti išties paprasta – tiesiog reikia dėvėti specialias movas – snoodus, kurios apsaugo šuns ausis nuo tokios nelaimės.  Mes snoodus naudojame ne tik žiemą bet ir rudenį esant drėgnam orui, kadangi gyvename šalia miško, tai priešingu atveju visą miško paklotą parsinešame namo. Svarbu neperlenkti lazdos ir karts nuo karto leisti šuniui “prasivėdinti” ausis, nes po snoodu nekvėpuoja ausies landa, todėl dažniau rinkitės natūralios sudėties snoodus. Jei juos norite nešioti visus metus, vasarą rinkitės tik medvilnės, šilko snoodus. 

6. Kokiais būdais gelbėjatės, kad laiką su šuniu lauke žaidžiant sniege kiek įmanoma prailginti? Kaip apsisaugot nuo sniego rinkimosi?

Kaip jau minėjau sniegas renkasi ne tik ant ausų bet ir ant viso kūno. Jei šuniukas pripratęs – geriausia išeitis judesių nevaržantis kombinezonas su rankovėmis. Rokoko kol kas tokio neturi, todėl mes stipriai ištepame pėdas šunims skirtais tepalais, o lauke karts nuo karto stengiamės nupurtyti prilipusį sniegą. Mums pasisekė, kad Rokoko su juo blogai nesijaučia, o prireikus pats nusiima su dantimis. 

7. Kaip tvarkotės grįžę namo su konkolais? Kaip atitirpinat, nurenkat?

Lengviausia sniego gniūžtes pašalinti drungnu, svarbiausia ne karštu, kad nepadaryti šoko, nes kūnas yra atšalęs, taip pat galima nupūsti su plaukų džiovintuvu, arba iššukuoti šukomis.

https://bestdograincoats.com/en/spaniels-big-ears-and-snowballs/

Second dog in family (LT)

Kiek džiaugsmo, tiek ir streso atneša naujas šuniukas į namus, kur jau yra senbuvių šunų. Retai būna, kad suaugę naujo šuniuko pasirodymą sutiktų taip džiaugsmingai, kaip mes. Mes tikimės, kad naujas gyventojas atneš harmoniją į šeimą, taps lyg vaiku, kuriuo rūpinsis senbuviai lyg tėvai. Būna skaudu, kai pirma reakcija būna visiškai priešinga nei tikimės. Tačiau, kaip teigia Laurie Luck (Smart Dog University įkūrėja), tai yra visiškai normali reakcija. Tai suprantant, galima tinkamai pasiruošti šuniuko integravimui į šeimą. 

Ko tikėtis?

Lauren Luck į savo šeimą kasmet priima bent po vieną naują šuniuką, taip jau 12 metų, 15 šuniukų. Ji augina šuniukus, skirtus tarnauti įvairiose institucijose. Patirtis tikrai verta dėmesio. Lauren šeimoje gyvena trys jos šunys ir nuolat besikeičiantys šuniukai. Štai kokias išvadas ji padarė šiai dienai:

  1. Nei vienas jos šuo nė karto nepriėmė naujo šuniuko išskėstom letenom.
  2. Visi šunys visada urzgia ir nusisuka nuo naujo šuniuko.
  3. Nei vienas šuo niekada nesužeidė nei vieno šuniuko.

Mums stipriai padėjo šie Lauren pastebėjimai, kai tik Lilly pasirodė mūsų šeimoje. Iš pradžių buvo baisu dėl kiekvieno urgztelėjimo, norėjosi verkti. Kaip ir Lauren įspėja, mes tikimės neįmanomo, o paskui nusiviliam. Tad gal kažkam pravers šitas skaitinys, ypač jei perskaitys laiku, dar prieš įsigyjant dar vieną šuniuką. Pas mus stipriai pasikeitė situacija, kai pradėjom taikyti šią metodiką.

Šunų bendravimo ypatumai

Šuniukas yra tik mokymosi bendrauti su kitais stadijoje. Yprastai, šuniukai būna bendravę tik su savo broliais, sesutėmis ir mama. Jų bendravimo įgūdžiai tebėra formavimosi stadijoje, jie vis dar nežino taisyklių, su kuriomis susiduria, atsiradę naujų šunų aplinkoje.

Šuniukai net žaidžia kitaip, nei suaugę. Suaugę žaidžia lyg pagal taisykles. Yra tam tikras pasisveikinimo būdas, tam tikras kvietimas žaisti, toks pat prašymas sustabdyti žaidimą. Ir visa eilė kitų elgesio taisyklių, kuriomis suaugę šunys vadovaujasi bendraudami tarpusavyje tam, kad jų elgesys būtų nuspėjamas ir džiaugsmingas. Suaugę šunys tartum kalba tik jiems žinoma kalba, kurią visi suaugę lengvai supranta. Šuniukai šios kalbos dar nemoka. Jie net neįsivaizduoja, kad egzistuoja taisyklės. Iki šiol jie žaidė vadovaudamiesi viena vienintele taisykle: nesužeisti vienas kito. 

Ar esate stebėję, kaip vienas iš vados šuniukų šoka kitam miegančiam tiesiai ant galvos. Tai tik reiškia kvietimą žaisti. Suaugusių šunų pasaulyje tai vadinama netaktišku elgesiu ir sukelia nepasitenkinimą. Įsivaizduokite, kad šuniukas su tokia elgesio patirtimi atvyksta į suagusių šunų pasaulį, kur karaliauja taktiško elgesio taisyklės, ir “pasiūlo” miegančiam naujajam broliui ar sesei pažaisti, šokdamas jam/jai ant galvos. Turbūt aišku, kas seka toliau: suagęs šuo negali patikėti, kad jį taip grubiai pažadino ir aišku ima urgzti ant šuniuko, šuniukas lygiai taip pat nustemba, kad ant jo urzgia, o ne žaidžia. Kartais jei šuniukui neužtenka urzgimo įspėjimo ženklų, jis gali išvysti platų pilną dantų snukį lydimą rimto urzgimo nukreiptą į jį. Viskas tam, kad šuniukui paaiškinti, jog taip su miegančiu suaugusiu elgtis negalima. 

Šuniukų bendravimo įgūdžiai kaip matote yra tikrai prasti, jiems reikia daug ko išmokti. Šiuo klausimu suaugę šunys yra nepamainomi pagalbininkai. Pirmoji pamoka, kurią šuniukai išmoksta – kur yra ribos. Suaugę šunys mokina daugybės NE:

  1. Nešok man ant galvos
  2. Nevok iš manęs žaislo, kai aš su juo žaidžiu
  3. Nekišk nosies į mano maisto indelį, kai aš valgau
  4. Nelipk ant manęs
  5. Nekandžiok mano ausų ir uodegos
  6. Nesėdėk ant manęs
  7. Nelok man į veidą
  8. Nesiartink

Dabar turbūt aiškiau, kodėl normalu, kad suaugę šunys negali iš karto sutarti su nauju šuniuku. Šuniukas mokosi naujų taisyklių, kurios iki šiol egzistavo namuose, į kuriuos jis atvyko gyventi. Dažniausiai po trijų savaičių jūs išvysite juos žaidžiančius kartu, jei suaugusių šunų namie daugiau, tai gali užtrukti ilgiau – keturias ar penkias savaites. Mums labai pasisekė ir jaunesnis mūsų suaugėlis Albertas pradėjo žaisti su Lilly po savaitės. Lilly su mumis šiek tiek daugiau nei dvi savaitės, ir jau kartais galiu stebėti vyresnėlės ir jaunėlės žaidimus.

Užtikrintas kelias į sėkmę (mūsų išbandytas ir pasitvirtinęs)
  1. Visada stebėkite!

Pradžioje privalote stebėti jų tarpusavio bendravimą. Turite būti šalia, kad padėtumėte mažajam rasti kelią pas suaugusius šunis, jūs turite būti jo pagalbininkas ir patarėjas, paskatinti tinkamą suaugusiems elgesį. Jūsų buvimas šalia būtinas ir suaugusiems šunims, jie turi žinoti, kad nepalikote jų vienų su tuo susitvarkyti. Kuo labiau prižiūrėsite, tuo mažiau progų urgzti, loti, grybštelti. 

Dažniausia mūsų klaida, pasiėmus naują šuniuką, palikti šunims patiems su tuo susitvarkyti. Įsivaizduokite, kaip priimtų restorano šeimininkas lankytojų vaikus šokinėjančius ant stalų. Taip mes pasmerkiame šuniuką bėdai. Turime padėti šuniukui, nukreipdami jį ir kartais sutramdydami. Tuo labiau, nesąžininga suaugusiems šunims užmesti šuniuko auklėjimo ant jų pečių. Suaugę gali kurį laiką toleruoti šuniuko elgesį, kol jų tai neįsiutins. Tokiu būdu, suaugęs šuo, gali daug pikčiau atsakyti nepaklusniam šuniukui, nei būtų, mums įsikišus sutramdant šuniuko elgesį iš anskto. 

Aptvarai ir narvai

Laurie Luck rekomenduoja kartais uždaryti arba suaugusius arba mažylį į narvą ar aptvarą ramybės laikui. Jei tai darysite reguliariai ir sistemingai, pastovus trumpalaikis atskyrimas užtikrins harmoningą bendravimą ateityje. Šuniukai dažniausiai būna užsispyrę ir aktyvūs. Jie lengvai nepasiduoda. Šuniukai gali įkyrėti suaugusiems su nesibaigiančiu dėmesiu. Taigi atskyrimas būtų lyg pauzė, atokvėpis vieniems nuo kitų. 

Pabėgimo planas

Būtina, tiek šuniukui, tiek suaugusiems turėti galimybę pabėgti. Laurien savo senbuvius iš karto išmokė, kaip atsitraukti ir pasislėpti nuo mažųjų nenuoramų: ji išmokė juos komandos “į narvą”, ir naudojo, kai tik pajusdavo, kad suaugę šunys tampa irzlūs ir nepatenkinti šuniuko elgesiu. Po šios komandos, jos šunys bėga į savo narvus, kur jiems paruošti skanėstai, šeimininkė užrakina vartelius, kad suaugęs šuo galėtų atsipūsti ir ramiai pasimėgauti ramybe bei skanėstu. Po kiek laiko, Laurien net nebereikėdavo naudoti komandos, jie patys prašydavosi uždaromi į jų saugiuosius narvelius. Laurien rekomenduoja paskatinti tokį elgesį, nes mes nenorime, kad suaugęs šuo bendrautų bet kokiu atveju su mažuoju, turime palikti galimybę pasitraukti, kai šuo pajaučia, kad to norėtų. 

Venkite bausmių

Urzgimas – tai komunikavimo priemonė. Kadangi šuniukų bendravimo ypatumai yra neišsivystę, jie dažnai praleidžia subtilius signalus, kuriuos jiems sunčia suaugę šunys. Tad šuniukas kartais išgirsta urzgimą, kaip aiškesnį įspėjimo ženklą. Nestabdykite urzgimo. Šuniukui būtina jį girdėti, kad išmoktų, ką galima ir ko negalima. Tiesiog nuolat stebėkite, bet stenkitės nedrausminti tokio jų tarpusavio bendravimo. 

 

Paskatinkite elgesį, kurio tikitės

Galite išmokinti suaugusį šunį toleruoti naująjį gyventoją naudodami skanėstus, klikerį, ar ką kitą, ką naudojate įprastai, kai giriate savo suaugusius šunis už gerą elgesį. Stebėkite ir sekite tinkamą elgesį ir skatinkite jį. 

Jei suaugęs šuo vietoj urzgimo, ignoruoja šuniuko buvimą šalia – skatinkite. Ignoravimas yra kur kas geresnė reakcija, nei urzgimas.

Pajutę, kad šuo vis rečiau urzgia ant mažojo, pabandykite sulaukti suaugusiojo tolerancijos, šuniukui atsigulus šalia. Skatinkite vos tik tai pastebėsite.

Suaugę šunys greitai supras, kokio elgesio su mažuoju iš jų tikitės. Tuo labiau, kad suaugusiam šuniui sukursite itin malonią asociaciją apie naująjį gyventoją: vos tik šuniukas atsiranda šalia suaugusiojo, gaunamas skanėstas jei toleruojama. Taigi, suagęs šuo pastebės, kad šuniuko buvimas šalia, jam gali uždirbti skanėstą.

Kokį elgesį skatinti: bet koks elgesys išskyrus puolimą, gali būti skatinamas.

Atminkite, kad jūsų atsakomybėje lieka “saugoti” suagusius šunis nuo šuniuko įkyraus elgesio. Jūs atsakote už tai, kad suaugęs šuo tinkamu metu bus paskatintas ir tuo pačiu “išgelbėtas” į saugų narvelį, kai to prireiks.

Kai suaugę šunys ima jaustis komfortiškai šalia mažojo, kai ima toleruoti jo veiksmus, galima pakelti kriterijus. Laurien rekomenduoja paskatinti suaugusį šunį už tai, ir tada jei jis nusprendžia atsitraukti vietoj toleravimo. Daug naudingiau, jei šuo nuspręs atsitraukti, nei piktai atsakytų į netinkamus mažojo veiksmus arba nepatenkintas toleruotų. Turime parodyti savo suagusiems, kad jis turi du pasirinkimus: toleruoti arba atsitraukti. Tai arčiau natūraliam elgesiui nei komandos dėl skanėsto vykdymui. 

Paskatinimų už tinakamą elgesį naudojimas kartu su šuniuko reguliariais atskyrimais nuo suaugusių veda į harmoningą ir sėkmnigą jų tarpusavio bendravimą. 

Įspėjamieji ženklai

Toli gražu ne visiems šunims patinka šuniukai. Būna, kad iš viso suaugę nepriima mažų šuniukų ir gali ypač piktai reaguoti į šuniuko netinkamą elgesį. Todėl būtina nuolat stebėti jų tarpusavio bendravimą, iš anksto nuspėti pagal jų kūno kalbą galimus pavojus.

Jei šunų susirėmimo metu šuniukas suinkščia ar sucypia, o suaugęs šuo neatsitraukia ar net dar labiau įsikimba – būtinai turite įsikišti ir išskirti. Puikiai tarpusavyje bendraujantys šunys supranta, kad šuniuko verksmas turi nutrauktą susirėmimą. Mūsų pirmos dienos buvo liūdnos, Dinai labai netiko netaktiškas ir šelmiškas Lilly elgesys, jos neretai susiremdavo, kartą net teko išskirti, nes Lilly sucypimas Dinos nebesustabdė. Po šio įvykio sėdau ieškoti medžiagos ir radau šią metodiką, kuri mus išgelbėjo.

Maždaug po dviejų-trijų savaičių darbo, galėsite pradėti džiaugtis įdėto darbo vaisiais ir nuolat gerėjančiu tarpusavio bendravimu. Atsiras harmonijos ženklų. Neliūdėkite, jei jūsų šunys neįsimylės iš karto mažojo gyventojo, darnus ir gražus bendravimas juos vis labiau vienys ir stiprins jų draugystę.

Mūsų namuose dabar su mažyle puikiai sutaria, ar net geriau nei puikiai, jaunėlis kernas Albertas. Vyresnėlė sesuo Dina, vis dar dažniau pasirenka atsitraukimo strategiją, bet vis rečiau netoleruoja Lilly netaktiško elgesio. Aptvarą jau labai retai naudojam. Mūsų suaugę šunys turi galimybę pasitraukti nuo mažesniosios užlipdami ant mažajai nepasiekiamos sofos, kur gali pailsėti reikalui esant, o mažylė vis dar palenda po sofa, kai išsigandusi (nors labiau žaismingai nei iš išgasčio) sprunka nuo suagusių. Mažylė puikiai studijuoja vyresniuosius ir greitai mokosi. Jos elgesys stipriai pasikeitė palyginus su pirma diena. Nors dar daug daug mokslų laukia, bet mes pasiryžę tapti nuostabia harmoninga šeima. Jei įdomu ar aktualu, sekite mūsų naujienas 😉

Medžiaga paruošta pagal Laurien Luck straipsnį.